Veluoju 15 min rašydama šį post'ą, tačiau meluočiau, jeigu pamąstymai būtų šiandienos.
Pastebėjau jog pačios labiausios mintys užplūsta trečiadienio vakarais vaikštinėjant su K po miesto tuščias gatves.
Turbūt trečiadieniais labiausiai jaučiuosi išsekusi, nes pirmadieniai-antradieniai-trečiadieniai man yra sunkiausios dienos mokykloje. O šiemet, niekas labiau už mokyklą nevargina.
Jaučiuosi tokia pavargusi, emociškai išsękusi, o tai labai stipriai persiduoda į fizinę būklę. Pastovus nuovargis, raumenų, galvos skausmai, mintys paklydusios neaišku kur. Pastebėjau, jog pabai dažnom minutėm pradedu save vadinti p***uiste. Man viskas yra **, nieko nebenoriu, tik griūti į lovą ir miegoti, miegoti, miegoti. Tačiau, tada prabyla dvynys tūnantis manyje, jog nėra **, tu nesi p***uiste.
Tad jaučiuosi pasimetusi, pasiklydusi tarp minčių.
Gal tai ruduo kaltas? Na, šiandien jau kalendorinė žiema, taigi, gal praeis?
Laukiu sniego! Jaučiu, jog sniegas bent jau dalinai užpildys tą keistą tuštumą. Ir, nors ir žada Kalėdas be sniego, labai viliuosi kad šiąnakt prisnigs iki 1m, ir Naglis Šulija suklydo pirmą kartą gyvenime.
Na, o dabar metas vėl užsidėti kaukę, ir apsimesti jog man viskas gerai ir aš laiminga. Tik jūs, ir K težino kaip aš išties jaučiuosi, tad, ša~
P.s. man taip reikėjo išsilieti, tad atleiskit už šias padrikas mintis, kurių mano galvoje sukasi dar milijonai.
2 komentarai:
Man pastaruoju metu tokios mintys apie mokslus ateina, bet stengiuos vyt jas šalin ir kibt į darbą, nes jaučiu, kad apsileidau.
Sėkmės gyvenime. Linkiu, kad ta kaukė dingtų ir būtum laiminga iš tikrųjų. ;)
Tautvile!
Rašyti komentarą