Šiąnakt gulėjau lovoj ir labai daug mąsčiau. Mąsčiau kaip prisiversti mokytis, negalvoti apie nenormalų nuovargį patiriamą 12klasėje, apie pačią 12 klasę ir artėjančius egzaminus, ypač domino klausimas KAIP išmesti iš galvos mintis apie vaikinus, vakarėlius, aukštakulnius ir visokias mokyklos pobūdžio dramas. Kaip, dėl dievo meilės, išlaikyti egzaminus, išvažiuoti iš tų prakeiktų Šiaulių, bei kaip numesti svorio. Juk aš taip apkrauta darbais, ir net neįsivaizduoju kaip man viską suspėti, kai mokytis neišeina, svoris nekrenta, pasitikėjimas savimi nekyla, mažai vakarėlių, kurių metu galiu atsipalaiduoti, o vaikinų nerasta kaip dykumoje vandens. Ir išvis, kodėl aš vietoj šių betikslių mastymų, kurių metu vis tiek neatrasiu nė vieno atsakymo į išsikeltus klausimus, neinu chemijos mokytis? Jau naktis, o aš rytoj chemiją rašau?!
Štai tokios mintys man vakar sukosi galvoje, kurias nusprendžiau įamžinti į telefoną.
Tikriausiai ruduo kaltas, kad pastoviai mane lanko tokios niūrios mintys. Tas rudeniškas pilkumas slegia juodai. Žinoma, iš nuotraukų to nesimato, nes jos darytos saulei šviečiant.
Laukiu žiemos, sniego. Juk kai sninga ta pilkuma pranyksta, darosi vėl šviesu, jauku, nors ir šalta. Tačiau aš paaukosiu šilumą, vien tam kad pagaliau praeitų lapkritis, vienas iš niūriausių mėnesių metuose.
Džiaugiuosi kad yra bent porą gerų dalykų, kurie praskaidrina tą niūrumą. Šiandien, pavyzdžiui man dieną praskaidrino nusipirkti batukai. Vis šioks toks atsinaujinimas!
Taipogi prisiminimai apie savaitgalį. Juk R taipogi išsilaikė teises! Kaip ir aš iš 3 karto, sveika atvykusi į 3tukininkų ratelį, mergyt!:*
Tad mes šiek tiek pašventėm.
3 komentarai:
na, kiek pamenu save dvyliktoj klasej tai irgi nuolat nerimas imdavo, kaip cia viskas bus. galiu duot patarima - daug ramiau jausies, jei susidarysi kazkoki mokymosi plana, sistemingai viska darysi, perziurinesi senus egzus, aiskinsies kas neaisku ir pan. Egzui galima pasiruost ir per savaite, bet visiskai pakrinka nervai, tikrai neapsimoka. Kai viska darai palaipsniui, atsiranda pasitikejimas savo jegom, savo ziniom ir nebuna tokios panikos likus savaitei iki vbe. o del svorio metimo tai jis turi tokia savybe kristi, kai esi uzsiemusi ir neturi net kada apie tai pagalvoti :) na, bent jau man.
sekmes;]
Ech.. Jaučiuosi lygiai taip pat. Niekaip nepavyksta pamiršti egzaminų, dėl kurių kuo toliau, tuo baisiau, nes darosi panašu, kad visai nieko nebemoku.. Ir šiaip, per sunki ta 12 klasė
R, aš irgi galvojau apie tą planą, bet man TAIP sunku planuotis ... Bet reikia tiesiog suimti save į rankas ir kažkaip, kažkaip pratempti tą 12kl. :)Och, reikia kažkaip apie tą svorį nebegalvoti:D
M, JO, JO, atrodo kad viskas ima garuoti lauk iš galvos. Perkaista pastoviai ta maža galvos gamyklėlė..
Rašyti komentarą