Mums nereikia gerti užteršto fontano vandens, kitiems, net, krano vanduo per prastas! Mes turime stogus virš galvų, mylinčias šeimas, daiktų, kurių gal niekada nepanaudosime, šilumos, drabužių, galimybę bet kada nusiprausti, netgi važiuojame iki parduotuvės, kuri yra kitoje gatvės pusėje. O dejuojame, kaip prastai yra gyventi! Gėda pasidaro pagalvojus, kad gyvenam bambas išvertę, kai yra taip vargingai gyvenančių žmonių.
Pamenu, tuo momentu kai ėjau pro tą žmogų man TAIP širdį suspaudė! Norėjosi jam kaip nors padėti, jei bent jau būčiau turėjus rankinėj vandens buteliuką - būčiau jam atidavus. Negi gaila? Bet, deja, neturėjau, todėl dabar jaučiuosi kaip kažko nepadarius, atrodo, sąžinė graužia.
2 komentarai:
kokią tiesą parašei, man kartais taip gaila tokių žmonių, o labiausiai vaikų.
Man graudžiausia pagalvojus jog vaikų ateitis yra iškarto nulemta. Kuo jie nusikalto kad turėjo gimti šeimoje, kur vaikystė, o ypač, ateitis yra tokios miglotos, kad net nežinai ar išauš rytojus. Kiti, ir suaugę benamiai yra geri žmonės, iš akių matosi! Kuo jie nusikalto kad turi gyventi tokiomis sąlygomis ... ?
Rašyti komentarą