Antradienio pamąstymai

Šiandien toks gražus oras - šviečia saulė, dangus giedras, sąlyginai šilta. Atrodo tarsi pavasaris. Žvelgiu pro langą, klausausi muzikos, ir mąstau. Galvoje sukasi mintys kurių net pati nesuprantu, jos susipynusios ir persipynusios, net ant popieriaus nemoku išlieti. Mąstau apie praėjusius metus, kokie jie buvo, kodėl tam tikri dalykai neįvyko, ką ne taip padariau, ir kas tiesiog buvo UNREAL. Mąstau apie šiuos metus, kokie jie bus, kiek daug manęs laukia, ką norėčiau pakeisti, ir ko pasiekti. Kodėl tam tikri dalykai gerai sekasi, o kitiem esu taip netinkama.

Kartais norėčiau būti tobula. Bet ar tai įmanoma? Ar įmanoma pasiekti tobulumą? Ar pasiekus tą TOBULUMĄ, jausčiausi tobula? Juk tobulybė tokia neapibrėžta sąvoka: ji dinamiška, kintanti, labai priklauso nuo aplinkybių, o ypač - žmonių. Tai kas man atrodo tobula kitai gali atrodyti nepriimtina, keista, neįmanoma, ar tiesiog NEtobula. Kad pasiekti tobulumą reikia kad mintys būtų nekintančios, kai supratimas apie tobulumą nekinta, metų metus išlieka toks pat. Tada, tada galima bandyti ir tapti tobulu. Bet vis tiek, ar tai įmanoma? Visgi ar tapus ta siekiamybe jausiesi tobulas? O gal tada mintys staigiai persiformuos ir suvoksi jog visai ne to siekei?

•  "The thing that is really hard, and really amazing, is giving up on being perfect and beginning the work of becoming yourself."

Manau jog šitas quote yra tikrų tikriausia tiesa. Tobulumo nėra, nes jis per daug kintatis, geriau yra bandyti pažinti save ir tobulinti, šlifuoti jau esamus išorinius ir vidinius bruožus, gal tada ir gali pasijausti tobulu. Kai visiškai pilnai tapsi savimi?

Ši daina kažkodėl mane visada priverčia susimąstyti. Visgi koks pamišęs, dinamiškas, kintantis ir laikinas šis pasaulis! Bet ir labai gražus - kaip ir ši daina.